Tiesiog išsirašymas

Kadais įsmukdavau
į tavo kiemą
basomis kojomis,
su apskabyta piene
už ausies.
su suknute.
kuri patiko
tau labiausiai,
nes slėpė kelius.
nubrozdintus.
dėl tavo kaltės.
bet ne, man neskaudėdavo.
mūsų sunertos rankutės
kildavo į viršų -
spiginančią saulę
uždengt, taip pat
sunertomis ir
lietų gerdavom,
burnas bedantes
išžioję dangui.
paskui jau iki vakaro
tylėdavom,
nes mintys mūsų
surašytos buvo akyse.
bet išsiskirdavom..
kas kartą mamai
šūktelėjus: „Valgyt! “

tada užaugom.

bet ar žinai,
norėčiau ir dabar
sugrįžt į tavo kiemą.
gal jau nebe basa ir..
gal su skėčiu?

kad tik sugrįžt.
ir vėl tylėt..
ir pasilikt jau tol,
kol dienos - naktys keičias.