taip tuščia pernelyg
tuščia
tarp aušrų
tu
aš
mūsų pašiurpusi oda
tyla
drėgni pirštai
---
sutekėjom į vieną rods
dar vakar
nesušalsim
---
supuosi
blaškomas vėjo miesto
pakraštyje
nesuras
niekas nesušildys
krūtimis
---
aš - nebe aš juk žinai
kaip keičiasi
žmonės
---
kojelėmis mataruoji
tenkinies
pavasaris
---
pilno mėnulio - dviejų
aš pyktis
peiliuku į paširdžius