Iš striukės išvyniodamas natūrą,
išsiviepia ir barzdą nusipjauna.
Isibeda žvilgsniu į mergą jauną
ir gašliai tyrinėja jos faktūrą.
Jis grožisi muštruojamais vaikučiais
(tai vyksta nuolat prieš šventes valstybės).
Pavasaris žymus šunų kakučiais,
praradimu šventos, baltos ramybės.
Rankas į rudą žolę nusivalęs,
papurto medį ir praryja gilę.
Kitaip, negu piliečiai nusivylę,
iš po žiemos sušalęs ir išbalęs,
jis susiranda nuorūką ant tako,
iš butelio patraukia, nusipurto...
Keiksmažodžio praeiviui nepasako
ir dingsta. Be ambicijų ir turto.