tie nemirtingumai su amžinybėms primena tarakonus: veisiasi visur, užkemša kanalizacijas, ausis, nosis, pojūčius, baisūs parazitai, užtat visus traukia ir nutraukia
mintis nukeliauti nuo žodžio sandaros iki nemirtingumo (pakeliui kalant geležį ar grūdinant plieną) nebloga. bet perteikimas tai neišbaigtas, pernelyg daug laisvės tarp eilučių palikta, per abstrakčiai paleista. 2+