Kovas - pavasario pradžia

Jau klega kuosos lyg mergaitės
Aptarinėdamos blizgutį,
Ir kniaukia katinas įkaitęs:
Kas gali būti  ar nebūti?

Žemyn nuo aukšto kraigo puola
Tik darganotas kovo rytas.
Gaidys stipriau užtraukia solo –
Jau nekamuoja jį bronchitas.

Aš gerą nuotaiką geriu,
Ir mano siela džiaugias,
Ir akys spindi sidabru,
Su dangumi suaugus.