Daugiabučio istorija. Vanduo ir trys policininkai, kvepiantys vandeniu su laipsniais

Trys minutės po ketvirtos . Languose šviesų nebelikę, o ir gatvėse per šaltą, ir per nyku, jog kažkas dar drįstų bent kokia apšvietimo veikla užsiminėti. Ramu, vėsu ir mistiška – lygiai taip, kaip ir turi būti Vasario naktyje. Tokiu paros metu, ant pagalvių miegantys žmonės labai intuityviai pradeda jausti, kiek nedaug jiems liko šios ramybės, tad miegas it paskutinis gardžios vakarienės kąsnis tikrų tikriausiai apsalsta. Vaikai stipriau įsikimba į pliušinius žaislus, moterys, sapnuose supratusios, kad kito šanso jau nebebus puola svajonių princams į glėbius, o vyrai… Na, vyrai tiesiog nustoja knarkti . Ir žinant, šį nuostabų ir turbūt tyriausią nakties laiką, turbūt, tektų pripažinti, jog pats didžiausias nusikaltimas taptų įsikišimas.
Bet kokia tai istorija būtų, jei joje nuodemės būtų tik nekaltos?
Rimas sapnavo, jog jis, jaunas ir drūtas trisdešimtmetis vyrukas, išlošė naujausios markės automobilį, kuomet jo, jauna ir visai nedrūta dvidešimt ketverių metų, žmonelė pradėjo kratyti jo pagalvę.
- Kelkis, į duris kažkas skambina - suirzusi ir sapno visai nenorinti paleisti žadino Rimą žmona.
Šis Vilmos, vis dar apie tą pačią nedrūtą žmoną kalbame, galbūt gailesčio, o ne atsikelimo vertas bandymas, nedavė jokių rezultatų.
Skambutis  staiga pradėjo čirčkti ypač intensyviai, susidarė ne itin ausiai maloni melodiją, primenanti, jog kažkas desperatiškai nori patekti į vidų.
Vilma neapsikentė. Gan stipriai pliaukštelėjo vyrui į veidą, o šis šoko iš lovos ir suklykė:
- Tau (čia turėtų būti necenzūrinis žodis, kurio, dėl etikos reikalų nedrįstu rašyti, bet jūs galite pabūti išradingi ir įterpti ką nors savo) viskas su galva gerai?
- Ko čia putoji? Į duris skambina, eik pažiūrėk, kas čia, - atsikvepė Vilma ir nusisuko ant kito šono, supratusi, jog atliko savo žmonos pareigą.
Rimas pasikąsė galvą, riebiai nusikeikė, ir it koks girtas lokys nupėdino iki vonios su didžiu tikslu - žmogus chalatą užsidėti norėjo.
Įvykdęs savo tikslus ir šiek tiek prasibudinęs Rimas nuskubėjo link durų, nes skambučio melodiją papildė garsūs durų daužymai.
Rimas dienos metu buvo ramus ir ganėtinai tykus žmogus, nei į pėštynęs išgėręs veldavosi, nei ant žmonelės rėkdavo, nei kitą drįsdavo apkalbėti. Deja, kas liesdavo nakties reikalus, situacija čia buvo kiek prastesnė. Tad, ir šią naktį vyrukas vos laikėsi nepradėjęs rėkti. Eidamas link durų jis mechaniškai pradėjo gniaužti kumščius, ir ėmė skleisti keistą garsą, kaikas jį turbūt urzgimui prilygintų.
Atidaręs tas nelemtas duris Rimas nustėro. Trys uniformuoti pareigūnai stovėjo prie jo slenksčio. Na, gerai, nemeluosime, į pasitempusią ir grakščią stovėseną tai nebuvo nė kiek nepanašu. Vyrukai smarkiai atsidavė alkoholiu, ir tyliai krizeno.
Rimas sutriko. Neseniai jame virusį pyktį pakeitė visiška nuostaba. Jis išraiškingai pakėlė antakius ir pradėjo pokalbį:
- Nu? - pokalbio pradžia nebuvo tokia išraiškinga, kaip jo veido mina.
- Mes... eh.. esame policininkai - akivaizdžiai negeriau pasirodė ir vienas iš vėlyvų svečių.
Rimas staiga sudvėjojo ar tai nėra sapnas.
- Norėtume paprašyti, kad taksi iškviestume - prabilo rimčiausias iš vyrukų, - mes čia e šventėme gimtadienį, pas jūsų kaimynka, ji paprašė uniformas užsidėti, tipo smagiau, visi į klubą išvažaviavo, sąskaitos nėr - tarsi bandydamas įrodyti, jog čia viskas normalu, vebleno rimtuolis.
Rimas pasijuto it bejėgis vaikas, ir paklusniai atnešė mobilųjį pareigūnams.
- E, gal dar vandens  stiklinės nepagailėsi? - įsidrąsino ir trečiasis.
Rimas nebyliai įvykdė ir šį paliepimą. Policininkai šiaip ne taip išaiškinę, kur nori važiuoti, atidavė Rimui telefoną ir tarė:
- Ačiū, tu maladėc esi.
Ir likusieji du pradėjo it papūgos atkartoti padėkos žodžius.
Rimas linktelėjo ir palinkėjęs gero vakaro nuėjo į lovą.
- Kas čia buvo? - pro miegus išvebleno žmona.
- Trys policininkai, kvepiantys vandeniu su laipsniais vandens prašė-  mįslingai atsakė Rimas ir pats užliūliuotas savo poezijos užmigo.

Rimas nemėgo gilintis į gyvenimą, jam užteko, kad dalykai vyksta ir be rimtesnių analizių.