(SVEIKINU VISUS ŠIOS SVETAINĖS LANKYTOJUS IR JOS SUDARYTOJUS)
I.
Vis skubi. Lygų ritmą dienų
Tau sutrukdo džiaugsmai ir bėdos.
O kažkur, ten, už durų slaptų
Tavo šviesios vaikystės Kalėdos
Laukia jos su Kalėdų Seniu
(Tu seniai supratai, kad tai – tėtis)
Paslaptim tarp eglutės šakų
(Gaila, greit ims spygliukai byrėti).
Tiki jos, kad sustosi tu,
Nors apkvaišęs nuo triukšmo reklamų
Sugebėsi praverti duris
Į apleistą vaikystės namą.
II
Baltas Kalėdų Angelas
Daugel darbų nudirba:
Žadina, budina žmogų
Kol jo širdis suvirpa.
Savo sparnais nušluosto
Mūsų kasdienį stalą
Ir ašarėlę nuo skruosto
Vargano, mažo žmogelio.
Rankomis stengias nuplauti
Purvą nuo mūsų kojų.
Baltas Kalėdų Angelas
Savo baltumą aukoja.