Pavasaris

sėdėjo ant tvoros
su mūza tatuiruota
gelbėjosi nuo gyvenimo
galbūt tik išnuomoto
spektaklis nuplaukė nuo scenos
nuo trečio brolio
niekas nepriklauso
slenkant milžinams pro šalį
apsimeta kaliause
pavasaris neįveiktas
per daug dvejetų aplinkui
skonio lašai vis primena
malda sklerozes te nutildo
pigiau parduos
čigonės savo pasakas
rytoj kažkas tave paguos
prieš nukrentant ant marmuro.