Kavinėje

veidai už staliukų
su nupieštom šypsenom,
lūpos, tarsi be kraujo -
lūpdažiu sodriai paryškintos,
akys tarpusavy mylisi,
o gal nekenčia...
veidai už staliukų -
viskas be žodžių:
jie, kažkokie netikri,
į brangaus vyno taurę
subyra...
veidai už staliukų:
be vardų, be namų,
net be metų,
jie kalbasi, šypsosi,
skirstosi
vieni kitų nesupratę...
išeina veidai,
staliukai palieka
ir laukia...
Kiti jau veidai
[kartais tie patys]
kitą vakarą
už staliukų
vėl beria žodžius
į taures...