Kaimas

Matau aš savo nykstantį kaimą,
Kur siautėja vėjas po tuščius laukus,
Anksčiau čia auginome duoną,
Šiandiena ėia retėja sodybos pamažu.

    Štai taip, o gal kitaip atęjo,
    Į tėviškę šių laikų lemtis,
    Ir suk sau galvą atsisėdęs,
    Kur praeitis, o kur ateitis.
Šiandien, gal būt, mes pasenom,
Nes tokia jau gyvenimo lemtis,
Mes pasenom, o jaunimas užaugo,
Kuris nori pasirodyti kas esi.

    Parodys laikas ką jaunimas išmoko,
    Ko yra per daug, o ko per mažai,
    Gal būt jie gyvenime bus teisūs,
    Juk nesakysi jiems, kad lemia lemtis.

Jei kam tai keista kartais pasidaro,
Bet reikia žiūrėti tiesai į akis,
Pasiklausykime ka jie yra matę,
Gal jie daug ko gero pasakys.

    Šiandiena laikai jau mainos,
    Seni laikai jau pamiršti,
    Vakaruškos, juokas ir dainos,
    Dabar likę jau praeity.

Šiendien laukai jau krūmais apžėlė,
Mažai žmonių darbuojasi laukuos,
Gal jie nuo permainų paseno,
O gal jų jau neliko namuos.

    Jaunimas taria - ačių jums už laimę,
    Kviečia visus, kas tik gal, - eime...
    Einam į nežinomą tolį,
    O ar sugrįšime - dar nežinia.

      2015 kovas            Jonas M.