Sukasi, sukasi snaigės ratu,
Nors jau pavasaris, bet joms smagu
Pokštą iškrėsti, kai nieks jų nelaukia,
Varnas apsnigti, kai šios postringauja
Apie artėjančios mugės džiaugsmus,
Apie pavasario orus šiltus,
Kai nereikės ilgai maisto ieškoti,
Ar alkanom skristi naktį miegoti.
Ach, tos snieguolės! Juk joms nesvarbu,
Ar kam patinka, ar kam nuobodu,
Į apsiniaukusį dangų žiūrėti,
Šiltais batukais iš naujo mūvėti.
Klauso žiemos seno įpročio snaigės –
Vis netikėtai apsnigti jos taikos,
Džiūgauja tyliai šaltuolės baltakės:
„Mes dar pasnigsim, pasiausim, kaip sakėm. “