rašyk.lt: Kūriniai / Kristina Angelė Gudmonaitė / gotikinė bažnyčia 3

ak vis ieškau savo sielai namų
kas susipaisys einam einu
noriu pakriūgėj gerų gandrų
bet žiemą ne kaime gyvenu

noriu nueiti į bažnyčią
noriu sakau tau taip tyčia
noriu gero šventumo
noriu smilkalo dūmo

ak kur namai kur aš slepiuosi
noriu būt gandras mylimoj padangėj
tyliai meldžiuosi ir žvelgiu
per langą

Blogas komentaras Rodyti?

2015-03-05 06:27

ienė

negi negalima tikėtis gandrų?

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-03-04 22:29

KonstruktyvioskritikospradininkasPradasKaročia

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-03-04 14:30

MacteAnimo

nu jo, gandrus prisikviesite. Tereikia garsiai juos šaukti.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-03-04 12:21

wrawr

Svarbiausia nepasiduoti

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-03-04 07:55

Mikė Lilikė

Meldžiantis per langą žvalgytis nepatartina, nes galima iškristi, o be to, praeiviai gali atitraukti nuo maldos ir tada... sudie, geras šventume! Jis išnyks lyg smilkalo dūmas, palikęs tik blogąjį. Na, bet liks bent geri gandrai. Bet štai lyrinio subjekto širdį drasko dilema, ir net, sakyčiau, trilema, kur tuos gandrus talpinti: į pakriūgę, pakriūtę ar pakraigę? Pakraigėn - nelabai tilps, ten nebent kokią tyto albą galima būtų prisijaukint, į pakriūtę - vėl pavojinga - varles išgaudys ir po to vabalai beigi kenkėjai gimtuosius laukus nusiaubs - ekologijai peilis po kaklu, o pakriūgėn - baisoka - kas, jei koks fredis kriūgeris nurėš gandrams sparnus ir jie nebepakils į mylimą padangę? kas susipaisys einam einu... ir aš

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas