Ir vėl

Kalanas - žvėrelis, gyvenantis šiaurės vandenyse prie Amerikos ir Rusijos krantų.
Pasakojama legenda, kad kadaise brolis ir sesuo pamilo vienas kitą nebroliška meile. Įsimylėjėliai, suvokdami, kad negalės būti kartu, šoko nuo uolos į jūrą. Nemirė, tik pavirto kalanais.
Kalanus Aleutų salų [gal ir Sibiro] gyventojai laiko/laikydavo žmonių broliais, nevalgo jų mėsos.
Kalanai - kailiniai žvėreliai, 19 a. pab. imti masiškai medžioti. Jų liko labai mažai.

Ir vėl

Cha, sakai, kad turėčiau keliauti prie Beringo sąsiaurio, šokti į jūrą ir pavirsti kalanu?
Jurgeli meistreli...
O štai imsiu ir nepaklusiu.
Negyvos žuvys plaukia pasroviui. O gyvosios iriasi upe aukštyn, kol pasiekia dangų ir įsikuria kažkur tarp avino ir vandenio.

Vandenis lieja į mano delnus mėnulio šviesą.
Gilus vanduo.
Nesiskandinsiu!
Gilios akys.
gyvatė hipnotizuoja triušį. Drakonas vaidina, kad nemato. Kartais išties geriau nematyt
                  negirdėt
                  neužuost
                  neragaut
                  neliest
Nejaust.
Panirti į tylą. Kaip į vandenį.

Dangumi irgi teka upė. Gyvatės išnara. Paukščių Takas.
Didysis ir Mažasis lokiai atėjo atsigerti.
Laižo vandenį ir mano ašaras. Verkiu, nes
  lazda su Briedžių Briedės galva skilo
  beržą paliko laumė
  iš ąžuolo drevės iškrido laukinės bitės
  šventasis skarabėjus kapstosi mėšlyne

Žaltys tapo Žilvinu ir išėjo ieškoti kitos jūros.

Man čia liūdna vienai.
Sugrubusiais pirštais skaičiuoju degtukus - kiek jų reikės, kad padegčiau savo dangų ir vandenį?
[Aš vis dar tikiu pasaka apie feniksą.]

Ugnis man nepaklūsta.
vanduo vanduo vanduo

Skandinsiuos Žilvino jūroj.

Kažkada jis sakėsi sapnavęs gražuolę migdolinėm akim.
Tai ką - į Aziją?

Žirgo karčiai plaikstosi Europos lygumose.
Erelis rodo kelią per prerijas.
Gal vis dėlto užsukti į šiaurę pasižiūrėt kalanų? Kažkada jie buvo žmonės. Ir aš buvau...
nesiskandinsiu.
Aš esu.

Kamčiatkoj teka saulė.
Blanksta mano dangus, traukiasi liūtas, drakonas, skorpionas, vandenis, ožka, jautis...
Nupėdina lokiai.

Dykumų laivais keliauju per stepę.
Sapnuojasi
vanduo vanduo vanduo
Aš noriu gerti.
Išgert pasaulio patirtį. Visą savo gyvenimą.
O jau tada - su žuvimis prieš srovę. Pakeliu aukštyn akis.
[Dabar ten saulė migdolinėm akim.]
Aš trokštu.

Kupranugarių piemuo pasakė, kur yra mano ieškoma jūra.

Vanduo vanduo vanduo  - žinau, ten rasiu laumę, Žilviną, bites, auksinį skarabėjų, Briedžių Briedę. Kalanai vėl virs žmonėmis.
Svarbiausia - ten rasiu save.
Galėsiu kilti aukštyn - kažkur tarp šaulio ir vandenio.



Cha!
Surūdiję laivai.
Ir nė lašo vandens.

Aralo jūra.

Aš ir vėl pavėlavau.