TIKĖK VILTIM

Tikėk viltim, kuri apleido
Paliko gilią žaizdą širdyje.
Taip Dievas lėmė, o likimas leido
Prieš jį grūmoti nevalia.

Visi mes eisim į tamsybės kalnus
Ir nešim savo kryžių ant pečių.
Už nuodėmes, už gerus darbus
Už skausmą atneštą kitų.

Tikėk viltim, kuri tarytum žvakė
Užges ir vėl įsiliepsnos.
Nors per gyvenimą daug matėm
Ir skausmo, ašarų, kančios.

Tikėk viltim, ji meilę sugrąžina,
Atverdama širdies vartus.
Ir paguodžia, ir iškankina
Tą jausmą patiria žmogus.