gerbiamas [-a] mike, čia mano kūriniukai likę, dar iš vaikystės, tad būkite atlaidi [-us]... o dėl vaikiškumo, dėl paaugliškumo, gal dar ir dėl senatvės... niekas nedraudžia gyventi būnant savimi bet kokiame amžiuje... o kas dėl gyvūnėlio, jis buvo vienintelis draugas ir kartais personifikuodavau, jį į vieną berniuką... visi nori mylėti...
Vaikiškumo? Beveik trisdešimtmetei autorei? Laikas jau būtų subręsti ir neteršti svetainės. Aš rimtai kalbu. Aš rimtai to kūryba nelaikau. Jei čia kūryba, tai tuomet mano pirkinių sąrašas einant į parduotuvę - irgi kūryba.
Jau mane ta rutina irgi susuko: kiekvieną rytą vis tas pats meškiukas, vis tas pats nemokšiškumas ir narcicizmas. Bet šiandien ypač neskaniai: ...su mergyte pasidūkčiau būt berniuku būtų puiku noriu (kad) būtum bent šuniukas... Zoofilija kvepia, t.y. smirda...