Išbirusios mintys

Tik nesviesk į mane savo žodžio
lyg akmens,
geriau apkabink, priglausk, pabučiuok
arba palaidok
  savyje.
Noriu būti laukiama, netikėta
  mylima.
Atleisk už tai, kad niekuo
  nenusikaltau.
Taip ilgai laukiu. Jau išbluko žodžiai
pasakyti prie jūros
  neprisimenu...
Atsuksiu laikrodį,
  o gal laiką:
Noriu, kad;
„vakar“
  būtų
„rytoj“...