Tėti

Vaikystės dėlionė
man devyni
tu ir vėl prisisiurbęs
nudžiaut bus lengviau
iš kišenės trirublį
kvepiantį kavos pupelėm
kartais
malamom tavo dantų
užmaskuot neužuost
jog gyventi koktu
pianinas skambės
lapatai lapatai
Į bedugnę garmės
nuo kalniuko

Paryčių dulksnoje
tu prie lango
sutrupėjęs kaip
neišpildytas žodis
praardyta siūlė
mano sielos kišenėj
toks buvai man
bet laikas
susiūti.