Jau Kalėdos...
Tramvajai slūgsta į tunelio dugną;
Juokas ištykšta į langus;
Stiklas, porcelianas, auksas ir deimantai
Iš rankų vienų į kitas;
Durų girgždėjimai atsidarymais, užsidarymais;
Verdantys miestai:
Vilnius, Paryžius, Niujorkas, Neapolis -
Jau Kalėdos...
Krenkščia varnai stulpuose, terasose,
Ant katedrų kryžių;
Dykynės, dykros troškuliu slenka,
Nutupia druskom žaizdų sopuliuos -
Jau Kalėdos...
Išpažinimai, mirtys, gimimai:
Akys pabąla
Bemiegių pilnačių soduose,
Žiema ir naktis
Gulas maldos lopšy,
Bežadžiai žodžiai virpantys
Tylom žvaigždėtom -
Jau Kalėdos...
O snaigės, bučiuojančios ilgesį -
Tą begalinį, nepraeinantį tokį
Ilgesį, alkiu įsibridusį,
Nors nusispjausi per kairį petį, nusigersi,
Pasikarsi, prasikeiksi
Arba krisi ant kelių,
Lytėsi savo tirštą negalią,
Sapnuosi iki nuprotėjimo,
Nesikelsi, kol nežadins varpai:
Jau Kalėdos!