Aš ilgai tavęs nemačiau nors seniau buvai beveik
Veidrody tarsi
Skaidri nuo mano minties
Labai ilgai tegalėjau tau pasakyti: nieko
Nes išėjau pasivaikščioti į kitus – manęs neįsileido
Nors žiūrėdama į užtamsintus langus maniau patekus vidun
O niekas sakė mane
Tiek išsakė, kad liko skylės beliko
Tik jas susirinkti
Tada pirkdavau tai, kas pirkdavo mane
Tuos, kuriuos vis kerta visuomenės kultūristai
Mankštindami raumenis
Juk tai ne aš, o kiti juos gerbia – aš juokiuosi
Tvirtovėje kurią paimsit vis tiek nieko nėra
Nors niekas negali būti
Jis tai, kas tarp taško ir didžiosios raidės
Laukimas
Kol įžvelgsi mane už tamsinto lango