akmuo

Neignoruojamas akmuo išdaužęs langą
Nukrito tiesiai tarp smilkinių,
Paimk ir sviesk atgal man
Kol nusidažęs jis krauju.

Lipu vijokliais į balkoną,
Kišenės pilnos akmenų,
O Džiuljeta guli čia pat lovoj
Kakta turbūt nemačiusi skylių.

Gerai, kad neėmiau gitaros,
Nekūriau serenadų tarp naktų
Neradau čia nieko gero,
Tik Džiuljetos ranką išaugusią iki grindų.

Pasišalinu, taip pat aš tyliai
Vijoklių takeliu,
Spaudžiu rankoj akmenuką
Einu bandyt kitų langų.