Trumpiausias kelias Namo -96

Troleibusų stotelėje, priešais Petro paminklą, stovėjo svyruodami du žmonės. Vienas kaip svyruojantis gluosnis stovėjo ir tyliai;- Turli-turli, - pūtė dūdelę. Antra, stovėjo greta labai panaši į Vilniaus „Senamiesčio Rožę“, taip pat svyravo pagal labai paprastą melodiją. Stovi siūbodama ilgu sijonu, o spalvoti, gražiai paraukti raukinukai žybčioja aplink sijono kliošą trim aukštais. Vieną kartą pamatai šią „Rožę“ ir lieka ji atmintyje visam gyvenimui. Truputi pasiūbavę stotelėje jie apsisprendė, ir lėtais, banguojančiais dvigubais valso žingsniais perėjo gatvę, priplaukę arčiau Petro paminklo, -ten kur stovėjo susibūrę įtartini kraštutinių radikalų, Litvino-Polono-Slovianskyj aljanso su Valdemaru priešakyje ir keleta barzdotų, save įvardijantys: -Valerijan Ivanov, Alioša Sidorov ir Vladimyr Petrov. Šie tipai svajčiojo apie kažkokią mistinę Vilniaus krašto respubliką. Gatvės muzikantas priėjęs arčiau nusilenkramas padėjo skrybėlę ant grindinio ir toliau groja dudele;-Turli-turli-turli....
. -Vaj lylia-lylia, -Vaj-lylia-lyja,
-Ateiki broliai, -Jus apkabinsių, -Stipriai prispausiu, -Bus gera mums gyventi, -Gyventi Lietuvoooooj..
Pagal ritmą suką lankstų liemenį, o per sąnarius maskatuoja kojom, rankom, kaip Arlekinas siekiantis apkabinti Malviną. Niekas nesiartina, tik žiūri į Gatvės muzikantus ir rodo pirštu sau į smilkinį: -Dar du išprotėję... Bet „muzikantas“ yra atkaklus, atydžiai, „Lūšės“ akimis apžiūri kiekvieną. Bando įkaitinti juos visus Meilei. „Muzikantas“ niekur neskubėjo, -bandė prasiskverbti į kiekvieno jų Širdį ir pajausti Sielos virpesius. Daugelį juos pažinojo, nekarto suisikirto jų keliai. Permąstęs visus Nepriklausomybės mets, jo atmintis atgamino viską nuo pat Lietuvos Persitvarkimo Sąjudžio laikų. Jis kai kuriuos žmones ne tik pažinojo asmeniškai, bet prisiminė, kad su daugelį jų, statė barikadas ir buvo vienoje barikadų pusėje, - buvo bendražygiai. Buvo keista tai, kad netoliese su jais dabar stovi ir tie kurie Sausio 13 dienomis atakavę Parlamentą. Žvelgiant į juos, jam pasidarė labai skaudu ir neramu dėl jų ateities. Jų kraštutiniai radikalūs požiūriai į skirtingas puses, - į kairę ar į dešinę nieko gero nežadėjo. Jų pasirinkti keliai Šturmanui buvo visiškai nepriimtini, nes buvo labai pavoingi, neturėjo jokios perspektyvos ir vedė į chaosą.. Tai yra Lietuvos skaldymo kelias. Kelias, kuris sumanymo autoriams grėsė visišku žlugimu, ir jie bus prisimenami Lietuvos gyventojų prakeiksmais ir vaikų gasdinimais. Taip pagalvojus, Šturmanui Geležėlei nusmelkė per širdį ir jis Generalitetui pasiuntė žinutę: -Turli-turli, - Kokį sprendimą priijms Generalinis štabas, - jis nežino. Gali būti priimtas labai radikalius sprendimas. Lietuvos valstybei kilus realiai grėsmei, teks priimti, nes įsigalios „Karo teisė“ ir bus privalu juo vadovautis visoje Lietuvoje tol, kol priešas visiškai kapituliuos, -Generaliniam Štabui teks priimti greitus sprendimus be derinimų Parlamente. Ekstemaliais gyvenimo etapais Parlamentas yra paleidžiamas atostogauti. Išvyksta į kalnus, į Tailandą, Gran Kanariją, likę Tikri vyrai, - Savanoriais išeis į Frontą.
Karo pavojaus grėsmė paskelbiama visomis priemonėmi, - pagal grėsmės pavoingumo laipsnį. Tam, pagal Šturmano Geležėlės rekomendaciją, yra sukurta 10 balų sistema. Sistemą sureguliota taip, kad veikia automatiškai pagal regionus, visoje Lietuvoje . Kad būtų aiškiau, - tai yra sistema panaši į Prieš gaisrinės apsaugos sistema. Yra pliusas, kad sistema ne tik perspįja, bet ir imasi veiksmų. Įsijungia automatinė Prieš lėktuvinė, Prieš tankinė, Pries radio- kibernetinė-internetinė-lazerinė ginyba. Viskas suderinta pagal poreikį. Nesijaudinkit Gerbiamiej, -bus išleistos Atmintinės kaip reikia elktis, kad nesukelti panikos, -kilus pavojui. Čia Šturmanas Geležėlė yra dėkingas Astro fizikui Nagliui Gogelijai. - Šulijai, -Nagliui Šulijai, -pataisė ir tyliai pašnibždėo į ausį mintį, Gatvės muzikantui Senamiesčio Rožė... 10-ame, aukščiausiame pavojaus taške, Generalitetas privalės priimti nepopulerius sprendimus, ne tik dėl aptiktų Spalvotų žmogeliuku, bet ir dėl vietinių, - skelbiančių įvairias spalvotas Regionines Respublikas . Jie bus demokratiškai sulyginti su Žaliaisiais irrr, „Muzikantas prikando apatinę lūpą ir linktelėjo galvą vieną kartą, antra taė:.. -Aleliūja... Aleliūja pažymimę ir pakabindame kabutėmis klaustuką „? „ Tai turėsim padaryti, -jei norim, kad nepasikartotų praeities Gnocido ir Holokausto košmarai, -kad Lietuvai nereikėtų prieš Pasaulį raudonuoti ir teisintis, teks prisiimti atasakingai sprendimus dėl visų, kas bus prisidėjęs prie išdavystės ir koloboravimo. Taip mąstydamas Analitikas-Šturmanas gerai apsvarstė: -Dar nevėlu juos, šiuos paklydusius žmones sustabdyti ir suteikti jiems Vilties. Reikia bandyti paveikti visomis įmanomomis priemonėmis. Jis banguodamas, lankstydamasis visu kūnų pantomymos judesiais, pūsdamas dudelę;-Dul-dul-dudelė, - nusilenkė kiekvienam iki pažąstų, pažvelgė žaliom-katino akimis į jų akis, dar kartą pažvelgė į jų Širdis, į jų Sielas. Pamatė, kad juos atšalusios ir apimtos neapykantos. „Šati kokį turim rezultą dėl paprasto valdininkų abeingumo savo Valstybės piliečiams, -mintyse tarė: -Broliai, -rinkdamiesi kelią, -nesuklyskit, gerai pagalvokit, labai prašau sugrįžkit į mūsų gentį, -Sugrįžkit į Mūsų Namus, Sugrįžkit į Lietuvą. Myliu Jus. -Syugrįžkit. -Labai prašau. -Nesislėpkit Petro ir Žaliojo tilto skulptūrinių „Šašų“ šešėliuose. „Gatvės muzikantas“-Šturmanas Geležėlė nusilenkė visiems, paėmė nuo grindinio skrybėle, dar kartą, žemai nusilenkdamas įtartiniems radikaliems tipams, padarė skrybėle Ispanišką reveransą ir lėtai atbuli, -abu kartu, su Vilniaus Senamiesčio Rože, pagal Baltijos jūros bangų valsą, nutolo Arkikatedros link...
Parlamaente, Šturmanas Geležėlė po kojom pajautė grindų vibravimą. Panašų garsą ir vibravimą skleidžia kylantys lėktuvai, važiuojantys per rąstinius tiltus vežimai, o dar panašiau tai kai šimtas vienas dalmantinų, ar buldogų, užpakaline koją kasosi ausį, pažąstį, ar pažandį. Tada jie taip kalena dantimis: -Kat-kat-kat-kat.... Šturmanas labai atydžiai išklausė susijaudinusias kancelierijos darbuotojų pranešimus. Nuramino: -Tsssss, ir pridėjęs pirštą prie lūpų toliau klausėsi keisto vibrato. Pajautė dvejuopus sklindančius virpesius. Vieni virpesiai sklido iš priemesčiuose kylančių Konteineria-kopterių motorų gaudesio, o kitas vibrato buvo labiau žemiškas ir suprantamas, kiekvienam kas pajaučia baimę biegant nuo besivejančio Sargio.. Baimę kuri priverčia nusidėjaliams drebinti kinkas. Jis sklido iš čia pat. Jis apžvelgė visą parlamentinę salę ir pamatė išbalusius veidus, virpančias rankas ir kojas. Kas juos taip sujaudino? Juos sujaudino nežinia ir smalsumas;-Kokie skačiai yra „Felikso“ ekrane? Kokia audrą sukels šis „Feleksiuks“? Jausmas nekoks. Jaučia, kad gali prarasti visas santaupas ir akcijas. Ir dar, -Kaip reikės pasiaiškinti prieš rūsčiais veidais sėdinčius Kapitoną Jūzapą, pries Trys Generoles, prieš Generalinį Darių, prieš brolius Grimus; Gediminą, Žymanta ir Svirnelį. -O varge varge.... Pagaliau kaž kas nušvito jų sąmonėje-. Vis dėlto viena viltis yra: -Geležėlė.... -Šturmanas Geležėlė....