Troleibusu važiavome trise
aš, jis ir pagyvenusi teta
Jis laikė šiltą picos dėžę rankoj,
barbeno smagiai pirštais
Į taktą, ūkiant troleibuso ūsams,
Kurių man garsas primena lyg katę mirštant
Su jo kiekvienu prilietimu
po mažą picos sodraus kvapo dalį
atsiskiria ir sklinda tyliai
iki pat mano gurgiančio pilvelio
Teta išlipo, likom mudu.
Klausaus šio įstabaus dueto ir vypsau,
Pro lango atspindį atšypsi jis atgal
suprask gi - patikau -
Mąstau, kad trio dar geriau skambėtų
Gal būčiau uždainavus, nežinia,
Išgirdus pavadinimą „Žirmūnai“
Mitriai pašokus išlipau - baigėsi svaja.