Plona ir stora pelės

Vieną vakarą įbėgo dvi pelės, viena plona o kita stora, stora, ieškoti maisto į virtuvę. Bėga į vieną kampą, bėga į kitą pusę, laksto, laksto, uosto, uosto... Žiūri spintelės durys atviros. Šmaukšt ir įlipo. Bėgioja po spintelę uostinėja, mato vienam kampe duonos kriaukšlė guli. Puolė abi griaužti, viena iš vienos pusės, kita iš kitos. Triauškina, net ausys linguoja, tik staiga, pokšt ir užsitrenkė spintelės durys. Tapo tamsu, tamsu. Pelytės puolė prie durų, nė plyšio. Pradėjo lakstyti iš vieno kampo į kitą, žiūri viename kampe šviesos spindulėlis šviečia. O ten skylutė. Apsidžiaugė abi. Plonoji pelytė, kadangi buvo greitesnė, puolė prie skylutės. Lindo, lindo ir išlindo ir greit nubėgo namo. Storoji pelė lindo pro skylutę, lindo, lindo, lindo, lindo... Niekaip negalėjo išlysti, nei atgal sulysti. Taip ir liko lindėti. Praėjo, diena, dvi, lindi pelytė, iš alkio verkia. Staiga pabandė vėl išlysti ir išlindo. Nubėgo laiminga namo ir daugiau niekada tiek daug neėdė.