Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Justina pravėrė duris ir nustėro, jos daiktai buvo išmėtyti po visą kambarį! Pėdkelnės suposi ant lempos, knygos voliojosi palovės dulkėse, o kompiuterio krepšys- kriauklėje.
  - Sakiau, - Nataša sėdėjo ant lovos ir sūpavo kojomis, - matai, TELEPORTAVO, o tu netikėjai. Jis dar nemoka naudoti teleporto, viską sumala į vieną vietą ir išmėto, ko norėti- vilkolakis...
  Justina pamažu užėjo į kambarį ir pakėlė nuo grindų kažin kokį drabužėlį:
  - Man ir savaitės neužteks viskam sutvarkyti, juk daug ką reikės perskalbti... Varge... Dievuliau, mano kompiuteris!
  - Nenukabink nosies, juk tu mano draugė, va žiūrėk!
  Nataša nušoko nuo lovos, atsargiai perlipo išmėtytus draugės daiktus ir atsistojusi prie lango užsimerkė. Pradėjo kažin ką tyliai niūniuoti, žodžių Justina nesuprato, o po to rankomis atliko staigų ir vingrų, bet kartu labai grakštų judesį.
  Justina pajuto tarsi vėjo gūsį, net plaukus pakėlė ir staiga visi daiktai pradėjo skraidyti! Rodos viską įsuko viesulas!
  - Mano kompiuteris! - Riktelėjo persigandusi Justina, - Viešpatėliau, naujas telefonas!
  Nataša nenustojo niūniuoti ir Justina pamatė tame chaose įsigalint kažin kokią tvarką. Drabužiai kuo gražiausiai sulankstyti patys dėliojosi į tvarkingas krūveles ant lovos,  šalimais įsitaisė kompiuteris ir abu telefonai, kiek tolėliau vonios reikmenys, knygos...
  - Tai stebuklai, - sušnabždėjo Justina, - tai velniški stebuklai, kad mane kur skradžių...
  Viskas užtruko vos porą minučių, galiausiai užsidarė lagaminai ir patys palindo palovėn.
  - Na štai, - Nataša lyg niekur nieko vėl atsisėdo ant lovos ir ėmė maskatuoti kojom, - tik į spintą reikės pačiom susidėti, aš dar nemoku, dar tik keturi metai mokykloj...
  - Tu kaip tai padarei? - Justinai suprakaitavo delnai, smulkūs prakaito lašeliai išmušė kaktą, - kaip tu tai... Tu kas tokia išvis? Kas čia dedasi? Na paaiškink, dėl Dievo, arba aš išprotėsiu!
  - Aš tavo draugė, nepamiršk, o ne už ilgo ir tu pati taip galėsi ir nieko čia stebuklingo. Tiesiog sutelki valią ir nukreipi kur tau reikia... Jau antra valanda, eime pietauti, o tai gausime tik šalto srėbalo, vėliau viską sudėstysime. Na, eime gi...
  Justinai pakirto kojas ir ji prisėdo ant lovos kraštelio;
  - Negaliu... Nenoriu... Kaip tu tai padarei? Greit sakyk, greitai!
  - Na ką tau dar pasakyti? - Nataša nušoko nuo lovos, - žinai, išgerkime arbatos, valgyti kambariuose negalima, bet arbatos nieks nedraudžia. Tu kokią mėgsti? Saldžią, ar su grietinėle?
  - Su cukrum... - Justina atsakė automatiškai, jai vis dar sukosi akyse, kambary besisukantys išmėtyti jos daiktai ir gražiai gulantys ant lovos.
  Tuo metu Nataša ištraukė iš spintelės du puodukus, padėjo juos ant stalo ir į kiekvieną sprigtelėjo pirštais. Kambarys pakvipo arbata, iš puodelių pakilo garas ir tai taip priminė Justinai namus, jog skruostu nuriedėjo ašara...
  Ir staiga ji prisiminė! Kur nors skubėdama jos mama darydavo lygiai taip pat, tiesiog sprikteldavo pirštais į puodelius, bet tik tada, kai jai atrodė jog nieks nemato...
  Justina tai matė net KELIS kartus, tik niekad nekreipė dėmesio ir jos gerdavo kvapnią, kvapnią arbatą... Susėdusios su mama priešais židinį... Justina tada buvo dar visai mažylė...
Nataša jai padavė karštą puodelį, pati įsitaisė priešais ir ėmė sriūbčioti mažais gurgšneliais.
  - Na nusiramink, - Nataša iš padilbų žvilgčiojo į Justiną, - man pradžioje irgi sunku buvo ir dar kaip. Mama gavo šį darbą ir mane atsitempė su savim. Namie liko mano seneliai, o čia visi pradėjo užgaulioti, mat pavaduotojos dukrelė! Ir pravardžiavo „POPA“, mat dažnai nugriūdavau ir šaukdavau kad man popa...
  - Prižiūrėjo tada mane tokia mergina, vardo jau nepamenu, bet irgi iš Lietuvos, tik ji jau buvo didelė, baigė mokyklą ir išvažiavo... Tai buvo pati pirmoji ir iki šiol vienintelė mano draugė, o dabar aš turiu tave, supranti, tave ir tu esi mano draugė!
  - Suprantu, - Justinai iš tikro palengvėjo, ji netgi pabaigė gerti arbatą.
  - Tai bėkime, bėgam į valgomajį! - Nataša vėl buvo kuo puikiausios nuotaikos, matyt nemokėjo ilgam pasiduoti emocijoms.
  Ir jos abi išbėgo iš kambario...
2015-02-13 14:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-02-16 15:15
Barbė Devindarbė
Laauksim tęsinio ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-02-13 17:33
Viliutė
Įsivaizduoju kaip kambarys pakvipo arbata.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą