Vagonas

Traukinys. Tokia vieta, kur žmonės jaučiasi kaip namuose. Erdvu, daug vietos, tualetas ir kartais net kava su saldumynais. Taigi, tik įlipusi ėmiau iešoti savo vietos. Užrašytos ant bilieto. Gražiausia... vieta be lango. Na jau, ačiū ne, vakar važiavau vietoje be lango. Jausmas, ne koks, tad šį kartą surizikuoju ir atsisėdu ne į savo vietą, bet su langu. Surizikuoju, nes tai gali būti kokios senikės iš Balbieriškio vieta ir žūtbūt norės joje sėdėti. Hm, per dešimt metų keliavimo traukiniais niekada nėra buvę, kad dėl vietos skandalą keltų vyras arba moteris, jaunesnė nei 30m. Todėl, galima sakyti, kad pačios pavojingiausios kovoje dėl nelegalios vietos yra moterys, kurioms per 30.
Vyras, per garsiai kalbantis telefonu, beje vardu Sigutis ir jo telefono numerio galas 69 (jis pats tai išrėkė savo telefoniniam pašnekovui), po vagoną pirmyn atgal be paliovos lakstantys vaikai, moteris žalia bliuzele, prižiūrinti išdykaujančius vaikus, vyriškas balsas, siūlantis kažkam zefyrų su kondensuotu pienu ir dar daugybė žmonių kažkur važiuojančių gražią šeštadienio popietę.
Bandau susikaupti ir, žiūrėdama į lekiančius debesis ir pro šalį skriejančius laukus, svajotį apie Jį. Bet mintyse sukasi: „ noriu nusilakuoti nagus mėlynai ir iškišti koją ant tako“. Nagi, susikaupk! Jo akys, lūpos, švelnūs prisilietimai... Siguti! Na viskas, imu telefoną, skambinu draugei ir jau kaip tik išeis garsiai piktinsiuos, kokie čia visi traukinyje nekultūringi, kaip negerbia kitų keleivių teisės ramiai keliauti ir ypač garsiai paminėsiu tokį vyrą Sigutį... Ir gerai būtų kokį miegantį savo šūkavimais pažadinti. Ot vat šiaip sau, specialiai. Apie Tave pasvajosiu autobuse. „Pypt pypt, nagai mėlyni nagai, pypt... “
- Alio? Labas. Nu žinok, nekenčiu, kai žmonės traukiny, lyg namuose jaučiasi... Sakai nerėkt? Palauk palauk, tu draugė ar ne draugė? Nu va, tai kur aš baigiau?