kai į kambarį įpuola uodas
kas čia tokio
kraujasiurbio nematęs
zvimbia dieną
zvimbia naktį
pasislėpia ir virškina
sudrumstą ramybę
o kambary
didesni už didžius
bebaimiai visagaliai ošia
laikrasčiu mosuoja
vienas kitam iš nervų užvožia
kas tas, kuris paliko langą
pravirą per naktį,
uodas mažas
o tu - didelis
imk laikračio mostuką, už uodą šitą
ir dar už kitą..
atsidūsta visagaliai
kaltę radę
trina kumčius ir ragelius prie lūpyčių glaudžia
- a girdi, didybe,
radom kaltą! imkim ir užmuškim, uodo biški gaila.