Rožių karai

Ji tarė man tylėti,
Tarsi paklusau -
Akis nudelbęs žemėn,
Mėlynu keliu ėjau.
Spyruoklė į žodį,
Ir eilės tarp raidžių.
Iš pat širdies tas kelias,
Tarp spingulėlių ten
Tamsiau ir tyluma
Iš kur patrakę dūmai
Kutena šnerves.

Ji tarė man tylėti,
Mėlynu žvilgsniu,
Į niekur vedančiu keliu.
Likau sėdėti paniuręs.

(dedikacijos)