Meilei

Paklaidžiok su manim šią naktį,
žvaigždynų keliais  sapne.
Aš tave pašauksiu,
ateik saulėtais laukais pas mane.
Tu mano brangus ar žinai.
Kol saulė vėl dangų nušviečia,
sapne aš kas naktį matau
tavo veidą ir žvilgsnį saulėtą.
Gal laime nukrisi į delną,
pagirdysi sielą gaiviu lietumi,
kas buvo o meile žinai tu-
Nepabeldė į širdį jis man.
kodėl tu už durų slėpeisi
kodėl nesujungei mūsų širdis ilgam.
Tu mano brangus juk žinai tu,
Aš lauksiu tavęs amžinybėj
ir klajosiu sapnuose vieniša
be meilės žmogus pasiklysta.
Tik tavo delne vis matysiu
tą meilės lašelį tyros,
Palies mano lūpos tavąsias,
aš tavo, tu mano kartosi jau tu.
Pavasaris žadins kas rytą
mūsų širdis gaiviu lietumi.