Kas atvirkščiai proporcinga ,,ekspromtu“

Ir geriau pagalvojus, kokie laimingi buvo žmonės, kol negirdėjo visada šalia jų tiksinčio laikrodžio. Haruki Murakami nuomone, matant kaip sukasi laikrodžio rodyklės, supranti, kad egzistuoji.  Tokiomis dienomis, kai vaikštai iš kampo į kampą, tave lydintis tiksėjimas tampa,, savęs egzistavimo pasaulyje užtikrinimo garantu“. Bet, tuo pačiu, esame slegiami, tarsi uždaryti po stiklu, tarsi vaikščiojame ciferblatu, matydami tik skaičius, be jausmo, o tik skaičiai. Į rėmus esame nuolat spraudžiami karštligiškai besisukančių rodyklių, kurios kaip makleriai finansų biržoje užverčia mus opcijomis ir mūsų gyvenimas jau tampa tik laisvo pasirinkimo iliuzija. Darbo kalendoriai, priminimai telefone, ar spalvoti lapeliai ant šaldytuvo, tarsi atvirkštinė laiko juosta istorijos vadovėlyje, parodo kokia seka vyks mūsų gyvenimas. Tas saldus jausmas,, kai kas nors puikiai nutinka ekspromtu“ tampa svetimas ne tik,, žmonėms su baltomis apykaklėmis“, bet net mokiniams mokykloje. Pradedant užsiėmimais, kur vaikai vos išmokę vaikščioti pradeda planuoti laiką. Tęsiant tobulai sustyguota mokinio diena, kur nespėjus nuaidėti paskutiniam skambučiui, tušinuką pakeičia smuikas, kimono ar baleto bateliai. Tai yra žavu. Žavu tol, kol matome tuos vaikus televizijos ekranuose su drebančiais balsais ar jų mažas pėdutes regime, gal kiek nesinchroniškame, bet be galo nuoširdžiame,, Gulbių ežero“ pastatyme. Žavu, jei už viso to nesislepia neaprėpiamos tėvų ambicijos, matyti vaikus srityje, kurioje jie patys yra gabūs, ar, dar blogiau, kurioje norėjo būti gabūs. Tai kaip statulėlių lipdymas iš dar minkomo molio, kur kiekvienas įlinkis tampa lipdytojo užgaida. Molinukas čia tik objektas. Kaip ir vaikas, iki tam tikro amžiaus. Kol priminimus telefone ar lipnius lapelius ant šaldytuvo jis ima rinktis pats. Jis pasirenka ne vien lapelių formą spalvą, ne vien tušinuką, kuriuo užsirašys, jis valdo turinį. Jis valdo savo laiką, taip kaip išmano. Tiksliau, taip, kaip išmoko iki to momento kol tapo,, savo laiko karaliumi“. Idealu, jei jo naujai brėžiama tiesė yra lygiagreti jo tėvų brėžiamai. O kas jei ne? Kas jei jaunam, bet jau puikiai mąstančiam žmogui atrodo, jog gyvenimo akcijų biržoje, baleto batelius apsimoka parduoti ar iškeisti į šturmano vietą naujame,, mitsubishi lancer evo“? Pagrindine fraze,, prieš“, tampa:,, negi tau negaila LAIKO? “. Sakote visi keliai veda į Roma? Kažkada vedė, bet šiandien jie veda į LAIKĄ. Laikas jau nėra tik,, laiko aplinkybė“. Dar Max‘as Weber‘is sakė, kad laikas yra pinigai, o žmogus tampa vergu. Bet jis vergauja ne pinigams, o savo darbui. Tad jo laikas yra darbas, bet ne pinigai. Pinigai reikalingi ne kaip,, atlyginimas už darbą“, o kaip paskatinimas, kad gali uždirbti dar daugiau. Kapitalizmas laukinis? Gal tik iš dalies. Bet jis įkalintas laike. Paradoksalu, bet jam netgi tiktų žodis,, planuotas“, kurį kaip pagrindinę tiesą sau kėlė socialistai. Kiekvienas klerkas su balta apykakle turi ne vien verslo planą, bet ir gyvenimo planą. Jam neužtenka lipnių lapelių ant šaldytuvo su didžiųjų raidžių užrašu:,, NEPAMIRŠK“. Jo darbo grafikas sudėliotas minutėmis. Jo asmeninis gyvenimas tampa toks pat nereikšmingas, kaip kilimėlis kojoms nusivalyti karštą vasaros dieną. Jo leksikonas pilnas įmantrių sąvokų, tarptautinių žodžių ir anglicizmų. Bet žodis,, ekspromtas“ jam visiškai svetimas. Juk jei toks žodžių darinys kaip,, pasikeitė planai“ kažkam reiškia pasikeitimą į gerą, tai klerkui nereiškia. Tai prilygsta Babelio bokšto griūčiai, kai vietoj vienos sklandžios darbų eigos, reikės atlikti mažiausiai kelis neplanuotus. Kur rasti jiems vietoj darbotvarkėje, kad ši nesugriūtų kaip kortų namelis? Čia atsiskleidžia ar tu valdai laiką, ar laikas valdo tave. Bet iš esmės, koks skirtumas? Laikas, kaip vardiklis figūruoja abiem atvejais ir dažnai yra atvirkščiai proporcingas laimei. Retas yra laimingas, kai skuba, kai yra nuolat stumiamas laikrodžio krumpliaračių. Tada jis labiau primena žiurkėną ratelyje: bėgantis, bet į niekur. Bėgantis ne į laimę, o į išankstinį laimės suvokimą, kuris prasidėjo su pirmojo laikrodžio atsiradimu.