Apie banalybes

Parašiau, kad žiedas man šypsojos,
Kad skaičiavo gegužė metus,
Kad per rasą brido basos kojos,
Kad žėrėjo žvaigždėmis dangus.

Komentaruos pasiliejo mintys:
Paistalai, girdėta, banalu...
Pagalvok - visiems mums teko gimti
Tuo pačiu (gal banaliu) būdu.

Daug mes mąstom, kaip kitaip užgimti.
Gal mėgintuvėlyje geriau?
Dažnas renkasi madingą mirtį
Su virve, nuo tilto, įmantriau...

Apie meilę - tik be žodžio,, meilė“,
Nes daugkart girdėta, nuobodu.
Nuogą kūną minint tįsta seilė,
Tik širdy nėra tikrų jausmų.

Negi banaliai lakštutė suokia,
Negi rožės žydi banaliai?
Ar tikrai šventai mylėti moka
Tik nusenę vargani kvailiai?

O pasaulis suka savo ratą.
Džiaugdamies tarytum paaugliai,
Kad naujas galaktikas atradom,
Mylim, gimstam, mirštam banaliai.