MORS ULTIMA RATIO arba Vidinių Žiurkių
Raudos
Liepsnos ant namų stogų -
sudaužytų žmonių kūnų liemenys,
tik žaliame vandenyje
raudonėjančių lūpų raudos -
amžinas gedulas
Amžinas gedulas - prieš apledėjimą
prarastų vaikų sielos,
kaip debesys virš Witenbergo
ne barbarų ugnies...
sušalę nebeėda,
po apledėjimo
vis bandantys minti gyvenimo mįsles -
jie klounai tragedijų teatre
dramatiškieji vampyrai,
kurių nešuliuos -
nenudirti avinėlių kailiai
suteik jiems galią...
Nekišk rankų į Dantės
pragaro auksą,
nes žmogaus rasė prilygsta
mirštančiam liūdesiui...