užsidega šviesos , pasigirsta muzika ,fanfaros ir ineša lavoną

daug ką mačiau
iškenčiau, pažadėjau
net miriau
be tavęs man nebūtu geriau
tačiau tau nėra svarbu ar aš esu .

mano mylimais

kepsnys iš lėlės mėsos
nosies nekrapštyk išmok rašyt
rimas ir riksmas
užtikrins virsmą
tik padėk pareit namo
kai jaučiuosi vienas
nors niekada nebūnu
viskas gerai, aš nusiskutau
ir Jėzų nužudė dėl manęs
cigarečių nudegimai
man nubėgo vanduo
nekenčiu savęs ir noriu mirti
laikyk dalykus arčiau širdies
nes ji išmokė manę visko
apie užnuodyta obuolį
nesitikėk iš manęs ašarų
aš niekada nemiegu vienas
klyksmas netyla septinis metus
tas garsas atgrasus
artina ir tolina
bet mūsų maža grupė
buvo ir bus visada
mėlynesnės tavo akys
už dangus žydrynė
rodo kelia
žiūrėk į šviesiąją pusę
yra savižudybė
ištiesu tik užrakintas kambaryje
bet jei darysiu
padarysiu jį laiminga
jis man duos oro
ir aš jausiuosi laimingas, dabar
laikraščiai išmėtyti ant žemes
sugeria kiek tik gali
ryškios šviesos
atvažiuoja išvesti mano šeimą
bet viskas gerai, aš nusiskutau
ir niekada nepalūšiu
nors, kad ir kiek kartų sulūšiu
seniams pažadėtus namus
pasiimsiu kai tik numirsiu
daug vilties neturiu
bet jei atgimimas yra
tai vienintelė paguoda
o kur dingsta blogi žmonės
kai jie miršta
nematysiu jų niekada
žmonės verkia, žmonės tyli
negali manęs atleisti
aš išeinu