Viltis

Ji mus palieka – kai jaučiamės laimingi,

Kartais aplanko - širdis kai nerami.

Pasėja nerimo daigintą grūdą.

Ji bando palaikyt – tokia nestabili...


Ji mums pasako, ko tikėtis galime,

Kuo vadovautis širdy turime kasryt.

Bet vos bėda pabeldžia – ji į šalį

Tik šasteli ir žvelgia įkandin...


Ji – tai beribės mielo krašto tolumos,

Tai meilės liekanos liūdnoj širdy.

Ji mūsų jausmų atsakas, netolimas

Ir dar vadinama ji viltimi...