Laukimas

Laikas veja dienas, pilnas nerimo.

Laukimu persunktas mintis apsninga baltu sniegu.

Jautiesi vienišas, pavargęs ir toks bejėgis,

Lyg pasaulis suktųsi dėl kitų – bet tik ne dėl Tavęs...

Kasdien pakilusi bandai susirinkt visą dar likusią valią

Ir vėl kapstytis atšilusios žiemos kelių purve.

Ir nežinai – ar tavam kely nušvis saulės spindulėlis

Ne tik danguje, bet ir tau nuskirtam likime...

Vis bandai. Desperatiškai kabiniesi į tai,

Ko galbūt tau visai nereikia...

Ir tik naktimis – prabudus išryškėja visos baimės.

Baimės sulaukti pokyčių, kurie tave išves iš dabartinės beprotybės...


Ir tu vis lauki... Tik laikas ne tavo pusėje...