Duona

Duona kasdienine kvepia iš laukų
Rugio varpas vėjas glosto lyg gėlių.
Bus pilni aruodai, girnose girgždės,
Kiekvienoj trobelėj krosnys net pūškės.

Keps duonelę gardžią, kvepiančią rugiais,
Kiekviena trobelė duonos kvapą skleis.
Išnešios, lyg dūmą po plačius kraštus,
Duona kasdieninė kvepia lyg medus.

Kai ištrauks iš krosnies karštą su garais,
Dės ant stalo duoną kvepiančią rugiais.
Pjaustys po riekelę, padalins perpus,
Duonos kvapo niekad neužmirš žmogus.