Šiaurinė

Galvojau, kad tu
Užlipsi ant stogo
Paimsi žvaigždę ir grįši į kambarį

Bet buvo tylu
Ir čerpės negrojo
Ištirpo žiema, o tu nepaskambinai

Kai tolai su juo
Mažėjo taškai
Į praeitį bėgt jei galėčiau - pavyčiau

Bandžiau suklijuot
Bet čerpių šimtai
Išslydo... Kad žvaigždę dar kart pamatyčiau