/Pasakėčia/
Kiek kartų jau kalbėta ir gvildenta
Bet pasirodo viskas veltui
Visi savaip vis vilną velia
Kad tik šiltai gyventų
Ir keičiant darbą ar gyvenamąją vietą
Senieji nuopelnai išnyksta
Bet kliūtys naujos ir pavojai lieka
Nors ir nebuvo pažadėta
---
Sumąstė avinas pakeist ganyklą
Tenai, už tako
Pasilipėjo kiek aukščiau
Tada toliau ir mato
Nors pasisotina visur
Kur jam patinka
Neišrankus jis žolei
Kuri kitiems netinka
Žinia, kad avino plaukuoto būta
Minkštos ir vilnos paltas
Kuris gerai apsaugo
Kai dieną karšta, naktį oras šaltas
Bet taip jau būna
Ir čia taip nutiko
Kažkas panoro pasimatuoti
Kas jam visai netiko
---
Gulėjo susisukusi margoji
Tarsi koks muitininkas prie viešo tako
O alkis begalinis
Klastingos akys mato
Taškelis vis didėja, artyn eina
Dainuoja sau kažkokią dainą
Liūdna daina balsu maloniu
Genialu, kepsnys su skoniu
Taip susitiko avinas gyvatę
Ir galas tam kas ją pamatė
Margoji susirangius į spyruoklę
Įjungusi liežuvio uoslę
Tik seilės skiriasi
Tai aišku, nebus sprangi
Tuoj susidėsiu šituos
Gabumus į savo skrandį
Kaip mat aš grobį apturėsiu
Į saugią vietą pasidėsiu
Galvoja bus man pietūs
Pusryčiai ir vakarienė trys viename
Pasitarė pati su savimi-
Tai šitą imame
.
O ką daryt
Kai esi alkanas nuo ryt
Ir nėra ką nuryt
.
Galvojo kirs kaip visada
Ištįsusi į dratą
Apžios nąsrais
Suleis nuodų ir baigta
Bet pasirodė viskas kaip į vatą
Matyt per didelis kepsnys
Žąbtus užkimšęs
Gyvatę sutrypė avukas
Savisaugos instinkto nepamiršęs
Taigi yra vaistų nuo gripo
Kokliušo ir gonorėjos
Ne kiekvienam didžiulis kąsnis
Kas ko panorėjęs
Užpykti avinas tai moka
Tada godus ir susimoka
Moralas pasakėčios tas
Per daug apžiojus
Kožnas galą ras
Bet tai yra lyg ir prieš prigimti
Nors man labai gražu
Kai susisukus žiedeliu
Gyvatė savo galą ryjanti