Vilko godos

- Nieko ėsti neturiu,
Kojinėj pinigus slepiu,
Reiks dabar iškeist į eurus –
Sumažės – beliks tik sauja.

Kaip gyventi man sunku,
Visad trūksta pinigų,
Štai jau tris paras neėdęs,
Pilvas gurgia, skrandy – bėdos.

- Ei, tu vilke, tu kvaily,
Kam tuos pinigus kaupi?
Taip ir ligą prisišauksi,
Ir prieš laiką galą gausi.

Ar tiktai dėl pinigų
Gyvenai, tai – ar smagu?
Kiek ilgai tu badavai?
Ar daug sukaupei? Matai,

Kad gyvenimas praėjo,
Bet, vis tiek, tos pačios bėdos:
Ėsti nieko neturi,
Pinigų – taip pat – esi

Niekam jau nereikalingas,
Kailis šerias, pėdos stingsta,
Bėgti nebegreit gali,
Kuo pagelbės tie keli,

Pinigėliai saujoj tavo?
- Vėl apgavo! Vėl apgavo! -
Šaukia vilkas, - o aky
Rieda ašara sūri…

-Taip šventai tikėjau laime,
Pamatuota pinigais,
Bet… gyvenimas praėjo
Vien iliuzijų takais.