pasakojimai

jam nereikėjo tikėjimo
tik kasryt šviežios žuvies
mama sakydavo
tėvely maža upė gyvena
kad sutelpa visos

ir visi šeimos gintarėliai tūnojo
retkarčiais galėdavai išgirsti
kaip paskutinįsyk suplazda
muselė ir pavirsta
kuo niekad negrįš

kaskart eidamas žvėjybon
tėvelis imdavo mane
sakydavo kaip ta muselė jam aš
ir tąkart paliko
vietoj imdamas butelį

niekas netikėjom
kaip paprasta skęst