Saulė žydi laukuos – vėlų rudenį...
Plazdena antys tvenkinio gale...
Tai kodėl rytais manęs nebudini?
Kodėl nėra Tavęs šalia?
Vėjas pasigavęs neš vienatvės skraistę
Lapai krentantys liūdnai šiūšės ir sklęs.
Nėr Tavęs – tik dienos veja valandas
Per sutyvuliavusias tamsias balas...
Apsigobsiu rudeniu pečius – nusiraminti.
Uždarysiu vienišas širdies duris...
Nėr Tavęs – tik sunkios plakas mintys
Ir pašiurpęs suinkščia šiaurys.