PALIKIMAS
Tėvai, būna, išeina,
Nepasakę „Sudie“.
Palikimo jų kaina –
Priešais tampa savi.
Brolis nekenčia brolio,
Nemiela ir sesuo...
Nebešildo jau guolio –
Trūkčioja tik raumuo.
Danguje nerimauja
Sielos mūsų tėvų,
Kai vaikai nepaliauja
Rietis tarpe savų.
Sukaupti tėvų turtai –
Prakaitu uždirbti!
Nelemti, žiaurūs burtai.
Artimi – tolimi
Tampa broliai ir sesės.
Kur kaltė čia tėvų?
„Padalins viską patys... “
Nesidalo. Sunku.
Draugiškumą lyg dalgis
Nušienauja kažkas...
O tėvai neprivalgę
Taupė jiems kapeikas!
...............................................
Kai kapus apkabinat,
Kai sodinat gėles,
Kaip savas pavadinat
Padarytas skriaudas?
Žvaigždės tyliai suklūsta.
Jautriai virpa želmuo.
Danguje atsidūsta.
Spurda kapo akmuo...
(Danutė Ruseckaja)