Emigrante

Emigravau aš:
iš nevykėlių planetos,
kur šlapias sniegas nuolat krenta iš dausų,
kur nekrykščia vaikai
ir seniai nesimėto
keiksnodami likimą žprie tvorų...
kur nėra meilės,
nei sekundės vakarykštės
ir niekas nebeskalbia skalbinių,
kur gęsta šviesos,
tarsi Dievo rykštės,
paskleisdamos tik tamsą tarp namų...

Aš čia,
nes man jau vietos nebeliko.
tarp sienų keturių,
tarp dvesiančių pelių,
tarp neapykantos ir meilės
tarsi baleto,
tarp uždangos tamsos
ir melo nebylių

Aš emigrantė savo noru išvaryta
palikus protą
karalystėj debesų
kiek kartų nekęsta,
kiek kart mylėta
nežino niekas,
kaip ir to kas aš esu....