Spyriau koja (ranka juk negalėjau). Baik, tu juk ne Škėma. Ir ne Meistras. Ir net ne Margarita. Tavo rankraščiai dega, juos ėda virusai, laikas tirpdo ir verčia praeities marazmais. Smagu būt tragišku herojum, būtinai nesuprastu ir kūrybinių kančių užguitu Menininku. Baik, tu nebūsi nei Erichas Marija, nei Gabrielis Garsija. Nebent Trolis Mumis, Smusmumrikas, elfas ir hobitas vienam asmeny (nepyk, mano lentynose vien vaikiškos knygos… šiais laikais naudojuosi bibliotekos paslaugom dėl nebuvimo pinigų).
Baik – tavo rankraščiai dega tau berašant. Asmeninė apokalipsė. Post post post … post modernas, (pa) sąmonės srautas ar chaotiškas veblenimas? Meilė-mirtis-gyvenimas nebeturi prasmės. Baik. Salomėja pasimirė. Romantika irgi.
2003 gruodis