Drakono šešėlis

Vidinis mano demone, mano gyvenimo drakone, mesk savo šešėlį.

Drakono šešėli, alsuok savo gresme, aš nebijau,
Aš atviras tavo ugniai ir dūmams, draskyk ir naikink, aš atgimsiu,
Aš atsigausiu, stipresnis ir didesnis negu anksčiau,
Parodyk man skardį, parodyk man mano pelkę ir miglą,
Gyvenu tam, kad patirčiau tavo mestus pavojus.
Nes kam tas gyvenimas, drakono šešėli,
Jei neužstosi dangaus, jei neplasnosi sparnais.
Metu tau iššūkį – praryk mano saulę, drakono šešėli,
Sudegs tavo sparnai mano saulėje.
Aš degiau, aš mačiau, kas gali patekėti rytui išaušus.
Lai dega mano saulė, lai ryškus būna tavo šešėlis, platūs sparnai.
Aš pažabosiu tave, įsikibsiu į karčius, į juodus tavo žvynus,
Aš pasiųsiu tave virš šimto mano likimų, būk mano vizijos šauksmas,
Pranašauk mano ateitį, šimtą mano gyvenimų.
Pažabojęs tave eisiu savo keliu,
Jau nebe vėjas, jau vanduo, kaip upė aklo žinojimo kupinas mano kelias bus.
Ir mesk savo šešėlį, suk ratus virš mano kelio.
Žinosiu, kad esi šalia, kad grasini man ir saugai mane, drakono šešėli.
Mokyk mane, parodyk mano tamsą, aš ją pažinsiu, priimsiu ir skelbsiu savo rytojui.