Rašyk
Eilės (77611)
Fantastika (2270)
Esė (1539)
Proza (10838)
Vaikams (2656)
Slam (66)
English (1202)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jeigu mylėdama galiu padėti tau gyventi ir išlikti, kiek kartų norėtum dar kartą numirti ir vėl prisikelti, kad pajaustum tai iš naujo ir iš naujo?
Tavo chroniška sloga, mane veda iš proto, tavo užburkusios akys mane siutina, o išpurtęs šuniškas ir ištikimas snukis verčia žiaugčioti..
Tu esi be pabaigos ir pradžios, tu esi neprasidėjusi ir nesibaigianti kino juosta, beribis dievas, be galūnių ir galvos, vientisa žvaigždėta masė, kurioje neįmanoma pasiklysti, paskęsti ar dingti..
Pirmą kart kai pamačiau tave, buvai atsukęs man nugarą, vilkėjai juodą paltą iki kelių, juodos kelnės, juodi batai.. juodas tu ir tavo siela.. Man patinka juoda spalva, ji ramina, hipnotizuoja ir migdo. Bet tu negražus. Tiesa pasakius tiesiog bjaurus, šlykštus ir dvokiantis.
Tu būni gražus tik baltam fone. Tada geriau atsispindi tavo kontūrai, įgauni prasmę būti pastebėtam. Visada ieškai manęs, kad tave pastebėčiau.. Kaip tai apgailėtinai nyku, būti kažkokio dvokiančio personažo fonu, kad jį visi gerai matytų.
____________________________________________________________
Tu pyksti, nes protu niekada nepasižymėjai. Teturi tik baltą foną, ir jokio gilaus tolimo žvilgsnio, juodų minčių ir juodo žavesio.. primityvi infuzorija.
Žinau, kad tu norėtum būti tokia kaip aš, bet tu neturi juodo palto, juodų batų, kelnių...
Tu neturi...
____________________________________________________________
Taip neturiu, bet tu, turi mane. Savo mylimą infuzoriją, be kurios tu nei miręs nei gyvas.. Radai savo narkotiką, kuris tave žudo ir vėl gaivina, ir taip kiekvieną dieną, vis iš naujo ir iš naujo... Skanaus!
2015-01-02 17:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-01-18 14:19
Šmadrija
Emocingas laiškas, ane?... :(
Aš tuoj verksiu. Užeinu į prozos skyrių vis tikėdamasi rasti ko nors vertą istoriją, kurioje du ar daugiau personažų darytų ką nors... na, tiesiog ką nors!

Tu bent įsivaizduoji, kaip kaskart dūžta mano širdis, kaip matau va tokius dalykus? O dar man kaskart sako - proza apima ne tik nuotykinius romanus, tu, Šmadra...
Na gerai, proza apima daugiau, bet kodėl tada aš, vargšė skaitytoja, turiu knistis čia it po sąvartyną, kai noriu susirasti dėmesio vertą skaitalą? Ačiū Dievui, egzistuoja man jau žinomi žmogeliukai, kurie niekados nenuvilia, bet jei imčiau skaityti ir komentuoti tik juos, tai tu, autore, liktum ant ledo. Su nuliu komentarų.

Tau užduotis sekančiam mudviejų susitikimui - nenuvilk manęs tokiais laiškučiais. Antraip Šmadrija išskės nagus ir paakės tavo egzistenciją savanoriškomis pamokomis, kaip reikia rašyti normalią, dėmesio vertą supistą prozą.

Sutarėm? :)

P.S. kol kas du balai avansu, nors esu linkusi be ceremonijų iškuolinti. Rimtai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-01-03 20:54
Zori
Ačiū Juozai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-01-03 11:58
Juozas Staputis
Meilės ir neapykantos santykis kai vienas iš jų dugne.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą