Linkėjimai...

Jeigu mylėdama galiu padėti tau gyventi ir išlikti, kiek kartų norėtum dar kartą numirti ir vėl prisikelti, kad pajaustum tai iš naujo ir iš naujo?
Tavo chroniška sloga, mane veda iš proto, tavo užburkusios akys mane siutina, o išpurtęs šuniškas ir ištikimas snukis verčia žiaugčioti..
Tu esi be pabaigos ir pradžios, tu esi neprasidėjusi ir nesibaigianti kino juosta, beribis dievas, be galūnių ir galvos, vientisa žvaigždėta masė, kurioje neįmanoma pasiklysti, paskęsti ar dingti..
Pirmą kart kai pamačiau tave, buvai atsukęs man nugarą, vilkėjai juodą paltą iki kelių, juodos kelnės, juodi batai.. juodas tu ir tavo siela.. Man patinka juoda spalva, ji ramina, hipnotizuoja ir migdo. Bet tu negražus. Tiesa pasakius tiesiog bjaurus, šlykštus ir dvokiantis.
Tu būni gražus tik baltam fone. Tada geriau atsispindi tavo kontūrai, įgauni prasmę būti pastebėtam. Visada ieškai manęs, kad tave pastebėčiau.. Kaip tai apgailėtinai nyku, būti kažkokio dvokiančio personažo fonu, kad jį visi gerai matytų.
____________________________________________________________
Tu pyksti, nes protu niekada nepasižymėjai. Teturi tik baltą foną, ir jokio gilaus tolimo žvilgsnio, juodų minčių ir juodo žavesio.. primityvi infuzorija.
Žinau, kad tu norėtum būti tokia kaip aš, bet tu neturi juodo palto, juodų batų, kelnių...
Tu neturi...
____________________________________________________________
Taip neturiu, bet tu, turi mane. Savo mylimą infuzoriją, be kurios tu nei miręs nei gyvas.. Radai savo narkotiką, kuris tave žudo ir vėl gaivina, ir taip kiekvieną dieną, vis iš naujo ir iš naujo... Skanaus!