Nakties verpete

Pamažu pamažu
tarp pušų ir beržų
tyliai tyliai slenka naktis.
Kai užlieja tamsa
ir apgaubia vėsa,
supranti - tai dienos netektis.

Vėl gūdu, vėl tylu,
taip širdy neramu,
vien šešėliai klajoja pilki.
Jei įžengsi tamson
kol gaidžiai negiedos -
tai žinok, kad paklydęs esi,

kad tu vienas nakty
ir žvaigždžių spindesy
ieškai kelio atgal, bet deja -
vėlei slenka naktis
tarp pušų ir beržų,
nusileidžia žemėn rasa...

Jau užgęsta viltis,
kad išlįs pilnatis
ir pasklis vėl po žemę šviesa.