Sеnas laiškas ir praeivis

Seniai rašytus laiškus
Nuplukdė Jūros bangos.
Krante tiktai skiautelės
Ir kelios eilės blankios.

Juodom spalvom rašyta,
Bet jau nubluko raidės.
Seniai rašytus laiškus
Nusinešė praeivis.

Ištraukė, išdžiovino
Po skiautę balto lapo.
Seniai rašytas laiškas
Be jokio adresato.

Nei kam, nei kas parašė
Nei ko iš to tikėjos.
Seniai rašytas laiškas,
Lyg iš kokios idėjos.

Ir tarsi nepatikęs,
Kaip koks nereikalingas.
Seniai rašytas laiškas
Vienintelis išlikęs.

Tiek skiaučių Jūra plukdė
Į krantą bangoms šniokščiant.
Ir tą seną laišką
Praeivis gniaužė saujon.

Kaip kokį nereikšmingą,
Netinkamą skaityti.
Tačiau tas laiškas vertas
Nors žvilgtelt, pamatyti.

Iš tolo ranką tiesia,
Tik tie, kurie jo ieško.
Tas laiškas, senas laiškas
Praeiviui pažadėtas.