Tu man tokia graži. Dukrai

Tu man tokia graži, mažoji karalaite,
Lyg iš paveikslo arkoje muziejuj – gal Paryžiuj,
Kur būsi būtinai ir būtinai mylėsi!
Jaunystę tavo pieš nubalęs dailininkas gatvėj,
Tau plos minia praeivių ir šypsosis –
Net ir Paryžiui Tavo grožio bus mažai...
Taip bus! Ir dar daugiau, tikėk, mažoji karalaite!..
Lyg ašarų myliu kiekvieną tavo žingsnį –
Ir podiumu sėkmės ir nesėkmių keliu.
Myliu kiekvieną tavo dieną – saulėj ar šešėly,
Tu auk, auk ne gėle, rasos auk lašeliu.
Gėlė nuvysta, žiedlapiai nubyra...
Rasa ir upė lai bus tau likimu.
Tik rasoje nušvinta saulės veidas,
Tik upė nepailsta niekada!
Būk laimės ženklas, laisvės virpesys,
Būk meilės ir šviesos vedliu!
Tu man tokia graži, mažoji karalaite,
Lyg ašarų Tave myliu...