apie praradimus

vis dažniau
iš praradimų save auginu
dėlioju juos, vartau
dulkes kaskart nuvalau
kaip nuo seno grindinio
amžiams primintą purvą
kad matyčiau ryškiau
kur save išbarščiau
šį kartą
praradimuose atrandu
rytmečio spindėjimus
Tavose akyse
randu ir save
priblėsusiam ryto rūke
pasilikusią atrasti