Geriau nežinokim...

Ar norėtum žinot,
kada pasibels rugpjūtis
Tavo gyvenimo?
Ar greit nuriedės obuolys
nuo obels pakalnėn
Tavo? Ne svetimo!

Ar pajėgtum išlaukt tos dienos,
danguj užrašytos?
Ar apniktų mintys liūdnos
dažnai neprašytos?

Taip. Be galo norėčiau
į saulėlydį vienas eit.
Nežinau, tik ar suspėčiau
savo priešams klaidas atleist.

Juk sakau tau: liūdėti neverta.
Taip sutvertas mūsų buvimas.
Te ateinančios jaunos kartos
iš klaidų pasisems patyrimo.

Jau iškėlęs į saulę gėlę
nejučia pasiduodu likimui -
tegu paskuba protėvių vėlės
pasitikt šią minutę gimusių.

Purpurinės vakaro žaros užgęsta
ir šešėliai braido po tylą.
Viskas baigės. Vartai užsklęsti -
užsiverčia gyvenimo knyga nebyliai.

Išeinu...